Uniforma slegai mano pečius.
Automas paruoštas sutikti priešus.
Lietuva,Lietuva plūtsa kraujais.
O mes begiojam miškais.
Agentai šlaistosi pakampėm.
Kodėl mes turim traukti pelkėn.
Nenoriu,nenoriu po žeme.
Bunkeryje jaučiuosi, kaip kape.
Mūšis po mūšio.
Ir nebėra vyrų būrio.
Gatvėj guli išrenkti ir žaisdoti.
Išniekinti, net mirę kviečia kovoti.
Priešas apsupęs mane.
O aš sėdžiu savo kape.
Nebėra galimybės pabegti.
Iš nevilties imu rėkti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą